Tiesiog eini pasivaikščioti negalvodamas. Tiesiog jauti kiekvieną judesį, kiekvieną prisilietimą, kiekvieną paviršių. Vaikščiojimas basomis yra natūrali veikla, kuri tiesiogine prasme sugrąžina mus prie savo šaknų. Mūsų pėdų kontaktas su žeme suaktyvina jutimo receptorius ir padeda geriau suvokti esamą akimirką. Iš pirmo žvilgsnio šis paprastas poelgis gali atrodyti nereikšmingas, tačiau jis turi stebėtinai stiprų poveikį mūsų psichinei sveikatai.
Neuroreceptoriai ir psichinė gerovė
Vaikščiodami basi stimuliuojame daugiau nei 200 000 pėdų nervų galūnėlių, kurios siunčia signalus į smegenis. Šis stimuliavimas padeda reguliuoti mūsų nervų sistemą. Tai sumažina mūsų patiriamą stresą ir pagerina nuotaiką. Pagal įžeminimo koncepciją, tiesioginis kontaktas su žeme gali sumažinti kortizolio – streso hormono – lygį ir paskatinti serotonino – laimės hormono – gamybą.
„Frontiers in Psychology“ paskelbtame tyrime paaiškinama, kad reguliarus vaikščiojimas basomis natūraliais paviršiais, tokiais kaip žolė ar smėlis, gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą. Dalyviai, kurie praktikavo įsižeminimą 8 savaites, pranešė, kad, palyginti su kontroline grupe, žymiai pagerėjo psichinė savijauta. Šis poveikis priskiriamas fiziniam nervų galūnių stimuliavimui ir kontaktui su gamta.