Senovės Kinijoje gyvavo pėdų rišimo tradicija tvirtai apvynioti jaunų merginų pėdas, kad pasikeistų jų dydis ir forma. Buvo manoma, kad mažos pėdos yra moteriškumo ir socialinio statuso simbolis tarp Kinijos moterų.
Po deformacijų, skausmo ir infekcijų ši praktika buvo uždrausta maždaug XX amžiaus sandūroje. Tačiau ironiška tai, kad nors mes nevaikštome surištomis kojomis, šiuolaikiniai batai pakeitė mūsų pėdų formą ir išsidėstymą. O mūsų susižavėjimas siaurais aukštakulniais ir standžiais, struktūriškais batais, neleidžiančiais judėti pėdai, mūsų kūnui nesuteikia jokios naudos. Todėl Barefoot avalynė jau daugiau nei 30 metų domina žmones.
Vaikų vaikščiojimo basomis privalumai
Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie mokosi vaikščioti, svarbu vaikščioti basomis. Kai mažyliai išmoksta vaikščioti basi, jie patiria daugiau stabilumo ir mažiau griūva.
Grįžtamasis ryšys, kurį jie gauna iš žemės, reiškia, kad jiems mažiau reikia žiūrėti žemyn, todėl jie balansuoja ir nukrenta. Vaikščiojimas basomis yra svarbus raumenų vystymuisi. Jis sustiprina jūsų vaiko pėdos skliautą ir padeda išlaikyti laikyseną. Barefoot avalynė suteikia vaikščiojimo patirtį tarsi basomis.
Vis dar praktikuojame „pėdų rišimo“ meną
„Iš esmės mes vis dar praktikuojame senovinį kinų pėdų surišimo meną“, – aiškina knygos „Anatomy for Runners“ autorius Jay'us Dicharry . Dirbęs su daugeliu Afrikos bėgikų, kurie užaugo basi, Dicharry padarė išvadą, kad šiuolaikinių žmonių pėdos yra nenatūraliai siauros ir deformuotos.
„Kūdikiai gimsta puikiomis pėdomis“, – rašo Dicharry. „Minkštieji audiniai ir kaulai pertvarkomi atsižvelgiant į tai, kaip jie yra apkraunami.“
Jis pastebi, kad plačiausia naujagimio pėdos vieta yra ne pėdos rutulys, o jų pirštai. Jis sako apie suaugusiųjų pėdas: „Siauros sportinės ir madingos avalynės pirštai pakeitė mūsų pėdų padėtį“. Tokie pokyčiai neigiamai atsiliepia bendrai sveikatai – atsiranda kojų nuovargis, kojų skausmai, pėdų anomalijos, pėdos kaulų deformacijos, kelio sąnario skausmas.
